Rugpjūčio 29 dieną kartu su botanike Vilma Gudyniene skaitėme pranešimą aplinkos dizaino konferencijoje – „Garden Style“.  Į renginį susirinko gausus Lietuvos kraštovaizdžio specialistų ir šios srities entuziastų būrys. 

Džiaugiamės, jog pagaliau atsirado galimybė ir mums pasidalinti pažangiomis idėjomis, tendencijomis ir savo planus kraštovaizdžio srityje perkelti iš savo darbinės aplinkos į šią auditoriją. Kodėl tai svarbu? Nes neįtikėtina šio savaitgalio renginio prasmė buvo dalijimasis tvarios ir unikalios lietuviškos kraštovaizdžio architektūros kūrimo idėja.

Per beveik 10 darbo metų, kuriant kraštovaizdžio dizainą, pastebėjome mūsų šalyje gajų reiškinį – nekūrybišką savo gyvenamosios aplinkos tvarkymą ir nuolatinį kitų šalių kultūroms būdingų kraštovaizdžio architektūros projektavimo principų taikymą. Semtis įkvėpimo iš olandų ir japonų - tikrai nėra bloga mintis, anaiptol. Bet visuomet verta pamąstyti ir apie tai, kaip galime išlikti originalūs ir savotiški.

O kur atrasti savo identitetą? Mes pagalvojome, kad toli žiūrėti ir nereikia - tobuli mūsų gamtos peizažai tiesiog prašosi būti mylimi, saugomi, puoselėjami... Ir kodėl gi neperkėlus lietuviškos pievos, pamiškės žolyno ar lapuočių medžių lopinėlio į savo kiemą? Čia gražiai atrodytų ne vienas mūsų krašto augalas. Taip būtų formuojamas ne tik lietuviško kraštovaizdžio „aš“, bet ir atkuriama šiandien nedidelė gyvenamosios aplinkos bioįvairovė, sprendžiamos kitos gamtininių resursų puoselėjimo užduotys. Pažangus mūsų krašto dizainas darosi neatsiejamas ne tik nuo identiteto, bet ir nuo tvarumo klausimų. Būtent tvarumas tampa atskaitos tašku vertinant mūsų gyvenamosios aplinkos grožį.

Gamtinis arba gamtą imituojantis augalų dizainas siūlo atkartoti ne tik gamtoje sutinkamas kraštovaizdžio formas, bet ir jų turinį, naudojant natūraliai mūsų krašte augančių augalų rūšis. Šių augalų naudojimas lemia ilgaamžiškesnius kraštovaizdžius, nes jie yra tiesiog labiau pristaikę prie vietos klimato sąlygų. Čia gamta yra arti žmogaus, vyrauja subtilūs augalų deriniai, kurie yra parinkti taip, kad augalai gėrėtųsi vienas kito draugija, vyksta nuolatinis kitimas, nes keičiantis metų laikams  vienas spalvas ir struktūras keičia kitos.

Nuostabu buvo sulaukti pritarimo, nuoširdaus palaikymo ne tik iš kolegų specialistų, bet svarbiausia – iš savyje idėją atpažinusių žmonių, kurių nusiteikimas ilgainiui ir lems, prigis šis sumanymas realiuose sklypuose ar liks mūsų projektuose.

Kas laukia po konferencijos?

Neseniai Lietuvoje mokslininkai pradėjo dirbti su žydinčių pievų mišiniais, kurie naudojami sėti tarp žemės ūkio kultūrų, kad pritrauktų bites bei drugius. Tačiau mišiniai nėra sudaromi atsižvelgiant į dekoratyvumą, todėl aplinkos dizaine jie nėra naudojami. Mūsų tikslas yra šią situaciją pakeisti. Bendradarbiaujant su Lietuvos Žemdirbystės Institutu, siekiame sukurti dekoratyvių pievų sėklų mišinius įvairioms aplinkos sąlygoms, parengti įrengimo ir priežiūros technologijas. Tai svarbus žingsnis, kuris, tikime, ves prie lietuviškų žydinčių pievų mūsų kieme išpopuliarėjimo.

Nuotraukų iš konferencijos autorius Julius Andužis