Dažname Palangos kieme dėl metamo šešėlio, augalų nuokritų, medžių šaknų konkurencijos ir nederlingo dirvožemio veją puoselėti tampa tikra kova su vėjo malūnais. Vieno viešbučio aplinkos prižiūrėtoja pasakojo, kad antroje vasaros pusėje medžių nuokritas nuo vejos grėbia 3-4 kartus per savaitę, o rudenį – kone kasdien. Jau nekalbant apie vejos pjovimo, laistymo, tręšimo, aeravimo, išplikusių vietų atsėjimo darbus.

Tokie atvejai itin gerai iliustruoja pažangių šalių pripažintą faktą, kad veja nėra tvarus kraštovaizdžio elementas. Jungtinėse Amerikos Valstijose paskutinį dešimtmetį veja vadinama "žaliu asfaltu" nes ji nekuria bioįvairovės. Išpuoselėtos vejos plotai yra nepatraukli niša jokiai gyvybei pradedant bestuburiais, baigiant vabzdžiais ir smulkiaisiais žinduoliais. 

Puikią alternatyvą vejai demonstruoja "Prerijų sodų" įrengtas "miško sodas" Palangoje. Subrendusių  eglių, pušų, beržų bei tujų masyvai, supantys vasarnamio kiemą iš visų pusių, šeiminkams teikia uždangą nuo praeivių ir pavėsį kaitrios vasaros metu, tačiau kartu tapo kliūtimi turėti gražią veją be rūpesčių. Todėl "Prerijų sodai" vietoj vejos pasodino daugiamečius žolinius augalus, kiurie imituoja miško augaliją. 

Visos parinktos augalų rūšys mėgsta šešėlingas ar pusiau šešėlingas vietas ir prisitaiko augti nederlingame dirvožemyje. Be to, daugelis rūšių plečiasi šaknų atžalomis ir ilgainiui suformuoja kilimą. Todėl tikėtina, kad jau antrais metais po įrengimo tokiame sode susiformuos nepertraukiamas žolinės augalijos masyvas, kurio priežiūrai reikės skirti kelias valandas per metus – vėlai rudenį arba anksti pavasarį nupjauti augalų antžeminę dalį. Medžių nuokritos tarnaus kaip mulčas, o nuolatinį pjovimą, laistymą ar tręšimą galima bus pamiršti visam laikui. 

Iš viso pasodinta 11 daugiamečių žolinių augalų rūšių, galinčių augti vietos klimato sąlygomis. Tai garantuoja sodo dekoratyvumą ištisus metus, formų, spalvų įvairovę, kaitą sezono eigoje ir ilgaamžiškumą.